Kaimo parlamentas (II) Spausdinti
kaimo parlamentas 1

Lietuvos nevyriausybininkai kaimo strategijas brėš parlamente

 

Diskutuojant apie kaimo parlamentą.
Iš kairės: Raimonda Stankevičūtė - Vilimienė, Dovilė Pučinskienė, Guoda Burokienė, Mindaugas Maciulevičius.
M. Ulevičienės foto.

Vasario 20 dieną Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos iniciatyva ir padedant Rokiškio rajono vietos veiklos grupei savivaldybėje vyko diskusija apie pagrindines kaimo problemas ir rinkimai į Pirmąjį Lietuvos kaimo parlamentą. Inicijuojamą idėją Lietuvoje, kaip daugelyje ES šalių, kas dvejus metus rinktis į kaimo paralamentą pristatė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė ir Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius

Lietuvos kaimo parlamento tikslas - vieninga nuomonė ir pozicija kaimo strategijos, ir pagrindinių klausimų susijusių su gyvenimo kaimo gerėjimu iškėlimas. Guoda Burokienė patikino, kad atėjo laikas, kai bendruomenės ir kaimo aktyvistai turi susijungti ir iškelti bendras, visam kaimui aktualias problemas, į kurias turėtų reaguoti ne tik vietos, bet ir aukštesnio lygio valdžia. G. Burokienės teigimu, bendra rezoliucija turėtų numatyti gaires bent jau 2 metų laikotarpiui. Remiantis Švedijos pavyzdžiu, kur sušaukta jau apie 30 parlamentų, pilietinės visuomenės valdžiai daroma įtaka, besiremianti pačių kaimo gyventojų patirtimi, davė daug teigiamų rezultatų.

"Jei patys kaimo gyventojai ir jų lyderiai nepasakys, ko jie nori, kad gyvenimas kaime pagerėtų, ką valdžia, turinti mažai supratimo apie eilinį žmogų, galės padaryti gero?" - retoriškai klausė Mindaugas Maciulevičius. Jo teigimu, "iš apačios" ateinanti iniciatyva turi daug daugiau įtakos negu primesta ir niekur nevedanti. Mažėjant kaimo gyventojų skaičiui, reikia galvoti, ką būtų galima padaryti, kad jis neišmirtų. Jei Europoje migracija iš kaimo į miestą yra 0,4 proc. per metus, tai Lietuvoje ji siekia 4-5 proc. M. Maciulevičiaus įsitikinimu, tokiu greičiu tuštėjant kaimui, nebeliko laiko laukti, kokią strategiją sukurs Europos Sąjunga, ir patiems imtis verslo ir verslumo iniciatyvų, bendruomenėms prisiimti daugiau vietinės valdžios funkcijų. Tik tokia strategija duos reikiamų rezultatų.

Po pasisakymų vyko diskusija aktualiais Rokiškio rajono problemų klausimais. Vienas jų - socialinių pašlapų gavėjų nenoras dirbti. Visi dalyviai vieningai sutarė, kad pašalpos neskatina iniciatyvos dirbti ar kurti savo verslą, kuris būtų pragyvenimo šaltinis. Bendruomenėms perdavus prižiūrėtojų funkciją ir priėmus atitinkamus teisės aktus, tokia kontrolė būtų tikrai efektyvi. Kitas diskusijų objektas - kaimo gyventojų įgūdžių praradimas ir su tuo susijusios problemos.

Pasibaigus diskusijoms, bendru sutarimu buvo išrinkti 3 aktyvistai, atstovausiantys Rokiškio rajoną balandžio 11 dieną vyksiančiame Parmąjame Lietuvos kaimo parlamente. Tai Rokiškio rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė ir Kavoliškio bendruomenės pirmininkė Danutė Kirstukienė, Rokiškio VVG administracijos darbuotoja žiobiškėnė Milda Ulevičienė ir Kriaunų kaimo bendruomenės pirmininkas Ričardas Žukauskas.

2014-02-20