Tyrimai.Kaimai (VII) Spausdinti

Įspūdis - priblokšti

Rajono meras, vietos veiklos grupės valdybos pirmininkas Vidmantas Kanopa paskutinę Šiaulių universiteto studentų praktikos dieną studentus ir dėstytojus pakvietė į priėmimą pasidalinti pirmaisiais įspūdžiais apie Rokiškio kraštą. Šiaulių universiteto Soacialinių mokslų fakulteto studentų praktika – vietos veiklos grupės projekto „Gyventojų struktūros ir socialiniai-ekonominiai veiklos pokyčiai Rokiškio rajono vietos veiklos grupės teritorijoje“ sudedamoji dalis.

Studentai kaimuose ir miesteliuose iš gyventojų išgirdo svarbiausią pastabą, jog trūksta darbo vietų jauniems žmonėms ir dėl retai važiuojančio visuomeninio transporto yra prastas susisiekimas. Bajorų žmonės pasidžiaugę lėlių muziejumi, aktyvia kultūros žmonių veikla šiame kaime, atviravo norį Bajoruose įrengti vaikų žaidimo aikštelę, rekonstruoti dviračių taką į Rokiškį; Laibgaliuose žmonės turi prašymą išspręsti maudyklos problemą. Kavoliškyje ir Žiobiškyje praktikantai išgirdo apie ketinamą įgyvendinti amatų namų idėją. Vizitavę antrojo žiedo regioną (tai Panemunėlio, Kazliškio, Kamajų apylinkių kaimai ir gyvenvietės) studentai atkreipė dėmesį į dar neasfaltuotus kelius, kuriuos gyventojai vadino didžiausiu nepatogumu. Konstantinavoje liudino apleisti buvusios profesinės technikos mokyklos pastatai, Panemunėlio miestelyje – sporto entuziastai kėlė sporto aikštelės problemą, na, o geležinkelio stoties gyvenvietėje kalbėta apie kvalifikuotų specialistų trūkumą. Pasienio (Juodupės seniūnijos gyvenvietės, dalis Rokiškio kaimiškosios bei Jūžintų seniūnijų gyvenviečių) ir Pandėlio regionų gyventojai studentams spėjo pasiguosti, kad stinga darbo vietų, daug apleitų pastatų. Maineivų žmonės guodėsi neapšvieta gatve, čedasiškai ir onuškėnai rodė įspūdingas valstybės saugomas bažnyčias, kurioms verkiant reikia remonto. Didžiausią susirūpinimą dėl griūvančių kultūros ir istorijos pastatų studentai parsivežė iš Panemunio – vis kartojo, jog Panemunio dvarą reikia išsaugoti ir reikia greitų sprendimų. Obelių kraštą studentai įvertino kaip ganėtinai aktyvios ekonominės veiklos teritoriją ir todėl čia mažiau skundų sunkiu gyvenimu, darbo trūkumu. Gediškių šeimininkės ir amatininkai pasakojo apie savo veiklas ir sakė, jog čia tetrūksta įrengti poilsio - sporto zoną jaunimui. Obeliuose buvo girdėti apgailestavimai dėl nutrauktų keleivinių traukinių maršrutų, na, o pakriauniškiai tik pasidžiaugė savo kaimu ir bendruomenės veikla, nes esą problemas patys geba spręsti.
Studentus lydėjusi Šiaulių universiteto docentė Rasa Balvočiūtė sakė: „Atradau Rokiškį, svetingus, malonius žmones“. Kaip ekonomikos specialistė ji akcentavo, jog žmonės dar negeba išnaudoti gražios gamtos užsidirbti, stinga verslumo pagrindų. Pasak docentės, pasaulyje tie, kas turi palankią aplinką poilsio turizmui, turi ir darbo, ir nesiskundžia pajamomis. „Pasaulyje aplinka laimi“, - akcentavo dėstytoja ir siūlė į šią verslo nišą kreipti bendruomenių dėmesį.
Profesorius Jonas Jasaitis, šiam projektui parengęs mokslinius pagrindus, apibendrino projekto dalyvių pirmuosius įspūdžius. Krašto gyvenamosioms teritorijoms reikia smulkaus verslo strategijos; turizmo kompleksinės programos („Esame priblokšti, tai vienas turtingiausių Lietuvos rajonų“,- komentavo profesorius). Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad rajone verta formuoti kaimų strategiją „antrųjų namų“ kryptimi - nedideli socialiniai ūkiai ir plėtojama pasklaugų infrastruktūra.
Šiaulių universiteto studentų praktikos pastabos guls į 6 Rokiškio regionų tyrimų apžvalgas ir rekomendacijas. Kitą svarbią projekto dalį apžvalgų objektyvumui suformuoti vykdys bendruomenės ir seniūnijos. Profesorius baigia rengti specialias anketas gyventojams, bendruomenių ir seniūnijų lyderiams, verslininkams. Apčiuopiamų tyrinėjimų rezultatų VVG tikisi sulaukti prieš rengdamasi antrajam kvietimui teikti vietos projektų paraiškas pagal Rokiškio rajono kaimo vietovių plėtros strategiją.
Vietos veiklos grupės projektas „Gyventojų struktūros ir socialiniai-ekonominiai veiklos pokyčiai Rokiškio rajono vietos veiklos grupės teritorijoje“ finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“. Projektui įgyvendinti skirta 19 468 Lt.