Rezoliucija: vietos veiklos grupės atsisako vykdyti teisės aktus

Vietos veiklos grupės (VVG), susirinkusios į tinklo visuotinį susirinkimą konstatavo, jog Žemės ūkio ministerija, vienašališkai pakeitusi pagrindinius teisės aktus, kuriais vadovaujasi VVG, įgyvendindamos LEADER programą ir savo strategijas, sukūrė negatyvią situaciją. Vietos veiklos grupių veikla šiuo metu balansuoja ant ribos teisėta/neteisėta. Todėl VVG tinklas ėmėsi rezoliucijų kalbos: „atsisakome vykdyti“, „reikalaujame atšaukti“.

Vietos veiklos grupių tinklo susirinkimo, kuriame taip pat dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, programos „LEADER“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro atstovai, pamėginta dar kartą aiškintis dėl taisyklių pakeitimų suderinimo su Konstitucijos, Darbo kodekso, Asociacijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimais. Tačiau VVG atstovai oficialaus, vieningo ir pagrįsto institucijų aiškinimo nesulaukė. Institucijų atstovų išsakytos pastabos tarpusavyje skyrėsi iš esmės, vieno atstovo paaiškinimai prieštaravo kito, komentarai nebuvo teisiškai grindžiami, atstovai tik žadėjo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl oficialių išaiškinimų gavimo.Taigi, nors taisyklių pakeitimai jau veikia, šiandien nei viena iš įgyvendinančių pusių neturi orientyrų, kaip to pasiekti.

Visuotinis vietos veiklos grupių susirinkimas priėmė rezoliuziją dėl situacijos ir ją išsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentei, Vyriausybei, Seimui, Žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui. Rezoliucijoje be kita ko sakoma, kad vietos veiklos grupės atsisako vykdyti naujus teisės aktus, „...kol taisyklių pakeitimų nuostatos nebus suderintos tarpusavyje ir su aukštesnės galios teisės aktais; kol nebus suformuotas oficialus, išsamus, teisiškai pagrįstas taisyklių pakeitimų taikymo išaiškinimas“, taip pat reikalaujama ministro įsakymus, kuriais šie pakeitimai priimti, panaikinti. Rezoliucijos dokumentas čia.

Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje netruko pasirodyti ir kitoks viso šio proceso vertinimas. Ir vėl – ne taisyklių taikymo išaiškinimas, bet tik pagyrimai, pagėdijimai. Ministerija rašo: „Lietuvoje veikia 51 vietos veiklos grupė, kurių veiklos teritorija apima 99 proc. visos Lietuvos kaimo vietovių teritorijos. Šių vietos veiklos grupių strategijos yra įgyvendinamos Leader metodu. /.../Iki 2012 m. vasaros vidurio VVG surinko per 2000 vietos projektų paraiškų, kurias teikia kaimo bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, verslo subjektai, savivaldybių administracijos ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Lietuvos kaimo gyventojų nereikia raginti, vieniems užtenka kelių tūkst. Lt, kiti imasi didelių darbų ­ statybos, remonto, viešųjų erdvių tvarkybos. /.../ Ministerijos Vidaus audito departamentas atliko kelių VVG auditą. Rezultatai nedžiugino, todėl 2012 m. tapo permainų ir diskusijų metais. Nemažai trūkumų nustatyta VVG veikloje: aplaidžių klaidų, netvarkingų dokumentų, netinkamai atliktų viešųjų pirkimų, neteisingai ir neteisėtai sudarytų sutarčių, piktnaudžiavimo lėšomis, naudojant automobilius, kurą, rengiant leidinius ir pan. Liūdniausia, kad ir įgyvendinant LEADER metodą neapseita be viešų ir privačių interesų konfliktų. Nuo 2011 m. kovo 29 d. įsigaliojusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valybės tarnyboje įstatymo pakeitimo įstatymu vietos veiklos grupės įpareigotos, kaip ir valstybės tarnautojai įgyvendinti jo nuostatas. /.../ Ministerija siekia sureguliuoti VVG veiklą taip, kad būtų kuo mažesnė tikimybė klysti, kadangi pasekmės gali būti labai skaudžios ne tik VVG, kaimo bendruomenėms, bet visai valstybei, t.y. ES auditoriams nustačius piktnaudžiavimo ar ES lėšų panaudojimo trūkumus, dalį šių lėšų gali tekti grąžinti ES, jas išsiieškant iš pažeidėjų. /.../Didžiausia VVG lyderių pasipriešinimą sukėlė pakeitimai, susiję su atlyginimų VVG darbuotojams mažinimu, transporto priemonių, būtinų VVG veiklai, naudojimo apribojimais (kuro limitas, amortizacijos mokesčio atsisakymas ir kt.), ryšių išlaidų apribojimai, dalykinių kelionių apribojimai. Taip pat jautriai VVG reaguoja ir į teisingo viešųjų ir privačių interesų derinimo VVG reikalavimus, patikslintus po išsamių diskusijų su VTEK. /.../... vietos veiklos grupės, savaip interpretuodamos teisės aktus, informuoja ministeriją, kad šių pakeitimų išdavoje, jos privalo stabdyti savo veiklą, nes nebegali toliau vykdyti savo pareigų ir atlikti funkcijų. Gaila, kad ministerijos priminimai ir paaiškinimai, kad pakeitimai, susiję su VVG skirtomis administravimo išlaidomis, taikomi tik naujiems sandoriams nuo teisės aktų įsigaliojimo dienos, neišgirstami. Visas tekstas: http://www.zum.lt/index.php?-1271021722

Kaip anekdote apie aklą ir kurčią: „Koncertuoja kurčias ir aklas. Abu groja ir aklas kurčio klausia: „ Ar jau yra šįvakar šokančių?“ Kurčias atsako: „ O ką mes jau grojam?“ Reikia tikėti, kad šis nesusikalbėjimas ir negebėjimas suprasti ilgai neužsitęs, nes įspėjimų laikotarpis nenumaldomai dyla ir spalio paskutinę dieną gali būti, kad didelis būrys VVG darbininkų paliks savo postus. Darbo kodeksas už terminuotų sutarčių nutraukimą darbdavio iniciatyva numato pasekmes: darbuotojui išmokėti atlyginimą už visą sutarties netesybų laikotarpį. Apsukrus žmogus, kokiu VVG darbuotojus nori nupiešti viešoji ministerijos opinija, šiandien tik džiaugtųsi, kad susiklostė pelninga galimybė. VVG žmonės gi rodo į teisės aktus ir sako, žiūrėkite, ką padarėte – tai nenormalu.

Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė, pirmininkė, projekto vadovė