Aukštaitiški kalneliai – tikrasis išbandymas   Raimondos Stankevičiūtės Vilimienės foto.

III diena. *Maršrutas: Margenai-Bagdoniškis-Antanašė-Kraštai_Obeliai, 30 km *oro temperatūra –apie 30 laipsnių * į projekto veiklas įsijungė 16 pravažiuojamų vietovių gyventojų.

Maršrutas driekėsi per gražiausias rajono vietas – ežeringą ir kalvotą kraštą. Ilgėliau žvyrkeliais nevažinėjus, akis ganėsi po truputį atgimstančiu kaimo vaizdu – gražiai tvarkomais vienkiemiais. Jei rengiant ekspediciją, didžiausią galvos skausmą kėlė, kaip išdėlioti atstumus iki nakvynės vietų (nes oficialiajame rajono žemėlapyje tokių turistams apsinakvoti vietų šioje atkarpoje nėra), tai dabar įsitikinau, kad praeis metai, kiti – ir šios problemos neturėtų likti. Judant paskutine maršuto atkarpa link Kraštų dvaro ir atgal, autobusiuke jau kompaniją palaikė net keturios ekspedicijos dalyvės, mat paūmėjo sveikatos sutrikimais ir žvyro dangos kelias vedantis išskirtinai kalvota teritorija jau buvo per sunkus įveikti.

Bagdoniškio dvare ekspediciją pasitiko dabar jau du šeimininkai: Riomerių giminės atstovas – profesoriaus Mykolo Riomerio dukros Jadvygos vyras Vytautas Vitkauskas ir senąjį dvarą iš giminės nupirkęs vietos ūkininkas Antanas Kazlauskas. Šeimininkai mielai lydėjo po dvarvietę ir dalijosi aplankančiomis mintimis. Štai Antanas senąjame dvare matytų kaimo bendruomenės kuriamą muziejų, Vytautas rodė į kompaktišką akmeninę pieninę ir sakė gal čia būtų tinkama vieta trumpai istorijai apie dvarui, o vėliau sūrinei tarnavusį pastatą. Ir jei gamykla idėja susidomėtų – ne taip jau daug čia to indėlio reikėtų, o vieta trauktų , būtų įdomi. Istoriniams paveldui, kad jis būtų gyvas, reikia ir investicijų, ir nestandartinių idėjų.

Iš Bagdoniškio toliau kaimo kelias tiesiai vedė į Antanašę. Su kiekviena diena dvirtininkų tempas spartėja ir planuotus nuotolius jie nukanka gerokai greičiau. Antanašėje buvome valanda anskčiau nei planuota, todėl pasukome pro dvarą prie ežero. Paplūdimio vieta gražiai sutvarkyta, o štai mikroautobusui pastatyti – vietos nėra. Vadovams ir šiandienima dvaro savininkui šiauliečiui versilininkui Gintautui Rimkui prie stalo susėsti yra apie ką pasitarti. Aikštelės transportui parkuoti kažkur tikrai reikia, jei į Antanašę norime traukti turistus, kad pasigėrėtų dvaru (dvaro savininkas yra aistringas senų automobilių kolekcionierius ir turi idėją čia perkelti savo kolekciją), dvaro parku, kviesti atsigaivinti Našio ežere.

Bendruomenėje, kaip jau įprastai susutikome su būriu aktyviu antanašišikių, jos jungėsi prie ekspedicijos ir keletą kilometrų dviračiais palydėjo į Kraštus. Tas kerintis, paslaptingas ant kalvos stūksantis dvaras, kurio fasadą slepia išbujoję vijokliai, regis saugodami nuo piktos vandalų akies. Dvaro šiandieniniai savininkai, kažkokia investicinė rusiška kampanija, kurios nei adreso, nei įgaliotų asmenų telefonų paskelbtų nėra. Yra tik pašto dėžutė, per kurią paveldosaugininkai palaiko kontaktus, siunčia informaciją ir raginimus. Jau būnant Obeliuose dailininkas Rimvydas Pupelis papasakojo, kad internete matęs skelbimą apie ketinimus parduoti šį dvarą. Yra vilties, kad čia rasis geras šeimininkas, ir šis mįslingas dvaras, nors neturintis labai įspūdingos istorijos, tačiau supamas geros auros (tai šįkart tvirtino Diana ir Inga, sakė kad čia gera tiesiog būti) atgims.

Nakvynei ekspedicijos dalyvius priėmė parapijos namai. Nedidelis hostelis, kurį drauge su parapija kuria vietos bendruomenės atstovai. Tipiniame, sovietmiečio mūrinuke sukurta labai jauki gyvenimui vieta – matyti, kad entuziastai į būsimą savo verslą „Nakvynės namus“ žiūri ir akimis, ir širdimi. Kambariai dekoruoti paveikslais, koliažais, įvairūs smulkūs buities baldai kėdės, suoliukai atnaujinti ir skoningai perdažyti derančiomis spalvomis, ant staltiesėmis dengtų stalų, stiklinėse vazoze akis glostančios darželių gėlės – širdingai jauku ir norisi čia būti.

Obelių bendruomenės salėje į diskusijas susirinko tik pats bendruomenės branduolys ir tai natūralu, miestas diktuoja savo stilių. Žinoma, Vitalijus, būtinai pakvietė jaunuosius ekspedicijos dalyvius Latvijos studentus įvertinti savo indėlį į LEADER programą - į atletinės gimanastikos salę.

	Bagdoniškyje dviratininkus sutiko abu dvaro šeimininkai (pirmasis kairėje) Vytautas Vitkauskas (iš kairės trečias) Antanas Kazlauskas.
	Ant profesoriaus Riomerio artimųjų lėšomis rekonstruoto tiltelio, jungiančio profesoriaus namą ir virtuvę.
	Ekspedicijos vadovas Albinas Urbonas (centre) paskelbė trumpą atokvėpį.
	Įkalnė į Obelių plentą įveikiama tik dviratį varantis.
	Antanašės bendruomenės vadovės sėmė vandenį ištroškusiems ir dulkiniems dviratininkams.
	Drauge su antanašiečiais dviratininkus pasitiko Obelių seniūnas Eugenijus Narkūnas ir ryškiausias krašto sporto entuziastas Romas Kundelis.
	Per susitikimą su antnašiečiais aptartos įvairių turistinių paslaugų galimybės.
	Kraštų dvaras, nors ant kalvos, bet prašalaičiui nelengvai pamatomas. Medžių ir krūmų lapija jį saugo nuo atsitiktinės akies.
	Prie Antanšės dvaro.
	Įvažiuojame į Obelius.
	...pro Obelių centrą...
	Diskusijos su Obelių bendruomenės aktyvu.
	Vitalijus teikia Raimondai vietos projekto "Su kamera per gyvenimą, o kai pasensiu knygas gvildensiu" išleistą leidinį. Romo Kundelio foto.