| Vasaros ekspedicija. 6 diena |
 |
 |
|
Pagal suplanuotą kelionės maršrutą paskutinė dviratininkų diena turėjo būti tik lengvas pasivažinėjimas, bet sutikti žmonės, jų puikus nusiteikimas lėmė ekspedicijos vadovo Albino sprendimą padaryti apylanką ir parodyti komandai, koks ežeringas yra mūsų kraštas. Taigi, Panemunyje drauge su bibliotekininke Pranute Petryliene ir vietos gide Irena Veikšriene aplankę bibliotekos istorinę ekspoziciją, bažnyčią ir, žinoma, Panemunio dvarą bei jaunystės versmę –garsųjį šaltinį, pasukome Konstantinavos kryptimi. Konstantinavos bendruomenės žmonės, kuriuos jungia Irena Žindulienė, pasitiko ypač svetingai– su muzika, kaimo gėrybėmis nuklotu stalu. 87 –erių Vacys Vismanas atskubėjo su dar karštomis pačio keptomis bandelėmis su kumpiu, pakalbintas, ar galėtų vesti turistams jo recepto bandelių kepimo programą, Vacys net nesuabejojo, kad tai ir jam būtų smagi pramoga ir savo gebėjimais mielai dalintųsi. Konstantinavoje kaito atmosfera nuo šilto priėmimo – vaišių, dainų, galiausiai, ratelių. Kol ekspedicijos vadovas Albinas sutaręs su vietos ūkininke Janina Žemaitiene ir dar dviem garbiomis damomis, nusprendusioms mus lydėti, nutarė pakoreguoti paskutinės dienos maršrutą ir sukti ne aktyviu žvyrkeliu, bet parodyti dalyviams jaukią šios vietovės gamtą: ežerus, gojelius – o tai reiškia prie planuotų 26 km buvo pridėti dar 6-7 km su maudynėmis. Pirmasis sustojimas buvo Skaistės ežero paplūdimys, kur, pasigalinėję su ežero prieigas saugančiu vietinių žmonių globojamu gulbinu, vyrai skubėjo turkštis vandenyje. Kitas sustojimas – Kurkliečių tvenkinys, galiausiai – Žiobiškio tvenkinys. Žiobiškis ekspedicijos taip pat laukė, atidėję savo kasdieninius darbus: trys jaunuoliai, pamatę virtinę dviratininkų, greit prisijungė lydėdami iki bendruomenės namų. Čia sutikome ne tik bendruomenės aktyvą – pirmininkę Virginiją Ardavičienę, ūkininką, rajono tarybos narį Vilių Pliuškį, kultūros darbuotoją Aušrą Kežutienę, bibliotekininkę Liuciją Kirstukienę, paaugles mergaičiukes Gabiją ir Kristiną, kitus, bet ir trečiąkart prie mūsų prisijungusią Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnę Dalią Janulienę, šįkart jau su dviračiu ir pasiryžusią ekspediciją lydėti iki pat Rokiškio. Kol su bendruomenės aktyvu vyko diskusijos, ekspedicijos jaunimas radęs valandėlę atilsio prigulė ant Žiobiškio naujojo stadiono dangos. Žiobiškio tvenkinyje vaikų laukė tikros atrakcijos – tvirti ekspedicijos vyrai pasidavė vaikų prašymui pamėtyti juos į vandenį – vaikai šaukė: „dar, dar“, o Albinas, Vitalijus ir Audrius vis kartojo: „tai paskutinis kartas“. Bet mėtytojai prašymams vis pasiduodavo ir tų „paskutinių kartų“ buvo ganėtinai daug. Galiausiai visi šiltai atsisveikinome ir pajudėjome link Rokiškio. Čia apsistojome kaimo turizmo sodyboje „Prie dvaro“. Inga, Diana ir Albinas surengė ištisą atsisveikinimo šou – sulaukėme nominacijų, prizų, o aš - netgi dainos, kurią atliko lietuviškai visa komanda, ir kurioje, svarbiausia, pabrėžtinai skambėjo eilutė: „...maršrutas mums patinka vis dar vis“. Projekto vadovės Raimondos Stankevičiūtės-Vilimienės foto pasakojimas
|
