„Suk į kaimą“: kaimynų partnerių patirtis socialiniame versle     Pajiešmenių bendruomenės pirmininkui Dainiui Šaučiūnui dėkoja Rokiškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė. Valentino Morkūno foto.

Gruodžio 12 dieną Rokiškio rajono kaimo plėtros dalyviai – bendruomenių lyderiai, ūkininkai, žemės ūkio specialistai, iš viso 38 žmonės, sėmėsi socialinio verslo idėjų kaimyniniuose Biržų ir Pasvalio rajonuose, su kuriais sieja bendras vietos veiklos grupių projektas „Suk į kaimą“. Patirties išvyka buvo finansuota Rokiškio rajono savivaldybės Kaimo rėmimo fondo lėšomis. Kelionės organizatoriaus konkursą laimėjusi Rokiškio rajono vietos veiklos grupė, maršrutui objektus pasirinko pagal projekto „Suk į kaimą“ partnerių biržiečių ir pasvališkių rekomendacijas. Pasak VVG pirmininkės Raimondos Stankevičiūtės-Vilimienės, labai svarbu rekomendacijų patikimumas, nes tai leidžia nerizikuoti kelionės dalyvių lūkesčiais.

Ir lūkesčiai iš tiesų pasiteisino. Aplankėme Nemunėlio Radviliškyje esančius privačius Onos Milienės senelių globos namus. Turėjome progos įsitikinti, kad įmanoma sukurti artimas namams gyvenimo sąlygas savo kaimo žmonėms, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nebegali vieni gyventi savarankiškai. Senelių namų direktoriaus Liudviko Pleiškio teigimu, apie dešimtmetį gyvuojantys globos namai įkurti dviejų visuomeninių krikščioniškų organizacijų, finansiškai prie jų įkūrimo prisidėjo kraštietė, gydytoja iš Vokietijos, o senolė Ona Milienė kaimo gyventojų reikmėms padovanojo savo „alytuko tipo“ namą. „Tuomet buvau seniūnas, Ona atėjo ir pasakė, dovanoju namą, daryk čia globos namus, kuriuose ir aš galėčiau prisiglausti, viena gyventi nebeįstengiu“,- prisiminė diektorius. Kitą šalia esantį tokį pat namą globos namai nusipirko. Maltos ordinas padėjo patogiau įsikurti. Šiuo metu globos namuose gyvena 20 žmonių (būna, kad gyvena ir per 30), čia dirba apie 13 vietos gyventojų (etatai ne pilni). Gyventojų išlaikymui kooperuojamos savivaldybės socialinės lėšos ir gyventojų 80 proc. mėnesio pajamos. To užtenka kukliai, bet sočiai ir patogiai gyventi.

Ne mažiau įdomi buvo ir kučgališkių patirtis su bendruomenės parduotuve ir kepyklėle. Anot Kučgalio kaimo bendruomenės pirmininko Stasio Valiuko, teko daug leidimų ir reikalavimų įvykdyti, bet visus barjerus įveikti įmanoma, jei yra bendraminčių ir jei yra realus poreikis. „O ką padarysi, dėl mažo pelno verslininkai parduotuvę uždarė, bet žmonėms ji reikalinga, iki artimaiusių kitų parduotuvių per 10 km. Tad teko šio verslo imtis bendruomenei, - santūriai dėstė S.Valiukas. – Iš uždirbto pelno organizuosime Kalėdų vakarus, gal pavyks ir kelionę suorganizuoti. Kai žmonės pajus, kad parduotuvė iš tiesų jų pačių, tikiu, kad ir apyvartos padidės“. Per projektą kučgališkiai dar įkūrė nedidelę kepyklėlę. Kepa bandeles, pyragus, gamina mėsos gaminius – visa tai realizuoja savo parduotuvėje. Matyt, paklausu, nes penktadieniais pateikę prekybai, šeštadienio pavakarę nieko parduoti jau neturėjo. Ir dar, bendruomenės savanorių gerą valią sutelkia ir verda vienišiems, neįgaliems žmonėms labdaringą sriubą. Štai taip pas kaimynus patys žmonės sprendžia savo problemas.

Pasvališkių vyrų - vyriški bendruomenių projektai

Įdomių patirčių kelionės dalyviai pasisėmė ir Pasvalio krašte – aplankytos dvi viena šalia kitos esančios kaimų bendruomenės – Raubonių ir Pajiešmenių.

Raubonys išsaugojo, o bendruomenė aptikusi atkūrė XX a. pradžios malūną ir vilnos karšyklą. Čia jau pradėtos organizuoti pažintinės programos, labiausiai masinančios senųjų mechanizmų žinovų dėmesį. Visi senieji karšyklos ir malūno šimtamečiai įrenginiai veikia beveik nepriekaištingai – atrodytų tik prieš dieną meistras juos paliko. Bendruomenei pavyko ne tik sutvarkyti patalpas, bet ir priversti veikti šiandienos žmogaus akiai labai įdomias mašinas. Iniciatyva prikelti malūną ir karšyklą-verpyklą kilo Vaidotui Gikiui, kurį tradicinių amatų centro idėja pakerėjo. V. Gikis gimęs ir augęs Raibonyse dabar su šeima gyvena Pajiešmeniuose, kur tokių kaip jis pasišventusių bendruomenininkų yra keletas – bendruomenei vadovauja 40-50 mečių vyrų branduolys. Pajiešmenių bendruomenės projektai taip pat įspūdingi – sutvarkytas ir nepriekaištingai prižiūrimas senasis dvaro parkas, įžuvintas tvenkinys ir parduodami leidimai žvejoti, bendruomenė užsiima vandens dviračių bei valčių nuoma, penktus metus organizuoja žiemos ralį ant tvenkinio (yra dalyvių mokesčiai, iš kurių toliau plėtoja bendruomenės veiklas). Ilgametis bendruomenės pirmininkas, pagal išsilavinimą veterinarijos gydytojas Dainius Šaučiūnas įtikinančiai svarstė, kad čia Pajiešmeniuose per kurį laiką pavyko žmonėms patikėti, jog viskas, kas sukurta yra jų pačių, todėl verta saugoti. „Iš tiesų smulkių įvykių, kai sugadinamas turtas buvo, bet nieko pro pirštus nepraleidžiame, aiškinamės ir todėl didelių rūpesčių, matyt, nekyla“, -dalijosi patirtimi pirmininkas. Ir dar, Pajiešmeniuose sutelktas ir jau keletą metų sėkmingai gyvuoja vietos gyventojų pučiamųjų orkestras, konkursų laureatas, dabar aktyviai besivaržantys LRT projekte „Vario audra“. Balsuokime už juos, nes tikrai verta.

Avių ūkyje vyksta degustacijos

Per patirties kelionę rokiškėnai aplankė Kristinos Milišiūnienės avių ūkį. Ūkininkai, prižiūrintys per 1500 avių ir turintys beveik 20 metų patirtį, yra vieni šios verslo nišos pirmeivių Lietuvoje. Jų ūkyje eksperimentuojama su tradicinių veislių ir atvežtinėmis avimis, mat pati Kristina yra zootechnikė, pripažinta avininkystės ekspertė. Daug naudingų patarimų čia galima sužinoti besitaikantiems į šį kaimišką verslą. Pati Kristina jau plėtoja ir edukacines programas – pastatyti vilnų nameliai (jurtos), bandomi avių sūrių receptai, mėsos patiekalai.

V.Morkūno ir R.Stankevičiūtės-Vilimienės fotopasakojimas

Privačių globos namų vadovui Liudvikui Pleiškiui Žemės ūkio rūmų specialistė Lina Meilutė-Datkūnienė teikia Rokiškio krašto ūkininkų dovanas.

Privatūs senelių namai įsikūrę dviejuose kaimyniniuose "alytaus" tipo namukuose su senais sodais ir gėlynais.

Raubonių projekto vadovas Dainius Šaučiūnas su įkvėpimu demonstravo naujam gyvenimui prikeltos karšyklos įrenginius.

Vilną karšti pamėgino ir VVG narys, Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narys Vytautas Vilys.

Kučgaliečiai rokiškėnų delegaciją sodino prie šventinio stalo, girdė arbata ir teikė ragauti jų pačių gaminamos produkcijos.

Avių ūkio šeimininkė Kristina Milišiūnienė įtikino, kad avys - sveikatos ir gėrio šaltinis.