Mokslininkai aptaria VVG projekto patirtį

Jono Prano Aleksos tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Šiuolaikinio kaimo vizija“ (2011 m. rugsėjo 23-24 dienomis, Šiauliai) mokslininkų bendruomenės diskusijoms buvo pateiktas pranešimas „Rokiškio rajonas Šiaulių universiteto studentų ir dėstytojų akimis: ekspedicijos rezultatai ir patirtys“.

Trumpame diskusiniame parnešime Šiaulių universiteto docentė Rasa Balvočiūtė kolegoms pristatė Rokiškio r. VVG projekto idėją ir jo poveikį studentų praktiniam akiračiui. Idėja įvertinta kaip labai progresyvi, o konkretūs rezultatai išryškės, kai bus įgyvendintas visas projektas. Priminsime, kad Šiaulių universiteto dėstytojų ir studentų grupė Rokiškio rajono 40 kaimų lankėsi pagal Rokiškio rajono vietos veiklos grupės parengtą projektą „Gyventojų struktūros ir socialiniai-ekonominiai veiklos pokyčiai Rokiškio rajono vietos veiklos grupės teritorijoje“, kurį finansuoja Lietuvos kaimo tinklas.
Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslinė konferencija jau ketvirtoji. Jos iniciatorius ir rengėjas -Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Kaimo plėtros tyrimų centras, kuriam vadovauja profesorius Jonas Jasaitis. Profesorius Jonas Jasaitis pristatė įžanginį konferencijos pranešimą „J.P. Aleksos idėjos – šiuolaikinei kaimo socioekonominei ir sociokultūrinei plėtrai: trijų konferencijų patirties apibendrinimas“. Apie vis stiprėjančią konferencijos įtaką akademinei viuomenei byloja šio forumo populiarumo dinamika: 2008 metais konferencijoje buvo teikiami 32 pranešimai, kurių autoriais yra 48 mokslininkai; šiemet – 80 pronešimų, prie kurių dirbo 144 autoriai.
Parnešėjas pateikė palyginti su nūdienos aktualijomis ilgamečio Lietuvos žemės ūkio ir turtų bei žemės ūkio ministro, Lietuvos trečiojo Seimo nario, Žemės ūkio rūmų įkūrėjo ir jų pirmojo pirmininko, agronomo, ekonomisto, sociologo, filosofo ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Garbės daktaro prof. J. P. Aleksos (1879-1955 m.) mintis. Anot profesoriaus Jono Jasaičio, visų nūdienos strategijų žymė – orientacija į statistinius rodiklius; „nėra žmogaus“, jo sociokultūrinių poreikių, galimybių, lūkesčių, asmenybės strategijos. Žmonės į tai reaguoja „kojomis“. Profesorius klausė : kokį kaimą kuriam? Kolchozus su privačiais savininkais? Jei 1940 metais smulkus ūkis buvo iki 10 ha, vidutinis 11-25 ha, stambus per 25 ha; tai pagal šiuolaikines strategijas – smulkus iki 50 ha turi išnykti. Iškyla savininkų ir samdinių problema, o samdinys, kaip kad rašė J.P. Aleksa dar 1927 metais, tėra pasyvus svetimos valios vykdytojas. Pasak profesoriaus Jono Jasaičio, šiandieniame kaime susiklosčiusios negatyvios situacijos kaltininkas yra gobšumas ir tėviškės praradimas.
Visi konferencijos pranešimai bus išleisti atskiru leidiniu. Tačiau pateikiam dar keletą svarbesnių sekcijos užsiėmimuose išgirstų mokslininkų pastabų. Riomerio universiteto docentė Malvina Arimavičiūtė, konferencijai teikusi pranešimą „Strateginio planvimo tobulinimas kaimiškosiose savivaldybėse, remiantis užsienio šalių patirtimi, daro išvadą, kad savivaldybėse taikoma ne joms, bet regiono strategijoms rengta mtodika nėra tinkanti. Pasak mokslininkėms, ypač kaimo teritorijoms reikia erdvinio planvimo, orientuojantis išsaugoti aukštos kokybės erdves, urbanistikoje nepažeisti paminklų. Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad strategines programas vertina ir prižiūri tie patys koordinatoriai, todėl, daro išvadą, kad nėra atsakomybės. Tuo tarpu auditoriai linkę vertinti tik lėšų panaudojimą, bet ne veiklų poveikį. „Inovacijų vaidmuo regioninio vystymosi kontekste“ pranešimo autorė Jolanta Droždz (Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas) teigė, kad pagal lėšų panudijimą inovacijoms Lietuva yra Europos Sąjungos autsaiderė.