|
Socialinio verslo problemos
Konferencijos dalyviai apžiūrėjo
Smalininkų bedruomenės projektinį
pirkinį - traktoriuką teritorijoms
tvarkyti.
Audronės Baltuškaitės foto
|
 |
Rokiškio rajono VVG delegacija, lydima pirmininkės Raimondos Stankevičiūtės-Vilimienės, dalyvavo kolegų VVG „Nemunas“ suorganizuotoje konferencijoje „Bendruomenių verslo iniciatyvų įgyvendinimas: problemos ir perspektyvos“. Konferencija vyko birželio 29 d. Smalininkuose.
Konferencijoje pranešimus skaitė Ūkio ir Žemės ūkio ministerijų specialistai, mokslininkai, patirtimi dalijosi čionykštės bendruomenės, taip pat „Nemuno“ vietos veiklos grupė, kuriai ir tenka didžiausia atsakomybė suderinti iki šiol nesuderintus įvairius žinybinius požiūrius arba tiksliau, strateginio požiūrio nebuvimą, į socialinį verslą.
Pastarosios VVG projekto vadovas Arūnas Stasiūnas konferencijos pradžioje akcenavo, kad bendruomenių solidaus kaimo veikėjo statusą gali užtikrinti tik verslumo projektai – leidžia generuoti pajamas ir užtikrinti ilgalaikę veiklą. Bendruomenių verslas gali kurti darbo vietas, atgaivinti reiklaingas paslaugas, uždirbti lėšų bendruomenės veiklai. Tačiau pasiremdamas savo patirtimi jis išryškino pagrindines problemas, kodėl tokių bendruomeninių veiklų Lietuvoje beveik nėra – neskatina teisinė bazė, stinga investicijų, nedidelė paslaugų rinka, ribotas galimų veiklų sąrašas, mažas aktyviausių narių suinteresuotumas, gebėjimų stoka.
Pasak Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktoriaus Mindaugo Danio, ateinantis finansinis periodas akcentus dėlios į Socialinio verslo sektorių, kuris, beje, labai išplėtotas senosios demokratijos Europoje. Tuo tarpu Lietuvoje apie tai tegalima kalbėti formaliai, gyvybingų tokio verslo pavyzdžių beveik nėra. Nes nėra ir valstybės paramos tokiam verslui, pripažino M.Danys.
Kaip savo pranešime pabrėžė Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros vadovas Rimantas Čiūtas, socialinė ekonomikos srityje Europoje dirba daugiau nei 11 mln. žmonių, kurie sudaro 6,7 proc. ES darbo užmokestį gaunančių gyventojų. Olandijoje socialinė ekonomikos sektoriuje dirba 10,7 proc., Airijoje 10,6 proc., Prancūzijoje 8,7 proc. dirbančiųjų. Europos Sąjungoje socialinė ekonomikos dirba daugiau nei 5 mln. savanorių, dirbančių visą darbo dieną. Sukurti 1 darbo vietą socialinė ekonomikos sektoriuje yra 3 kartus pigiau nei mokėti bedarbio pašalpą. Mokslininkas taip pat akcentavo, kad socialinė ekonomika vienas iš esminių galimų kaimo gelbėjimo scenarijų, kur situacija nuo 2009 m. sparčiai blogėja. „Dabar daugiau nei pusę visų bedarbių gyvena kaime – 2012 m. 146,5 tūkst. žmonių kaime neturi darbo, o miestuose - 102,3 tūkst. Kaimiškose vietovėse užimtųjų yra apie 34 proc. kai miestuose – apie 45 proc. Likę gyventojai yra bedarbiai, ekonomiškai neaktyvūs žmonės, pensininkai ir vaikai. Pernai (2011 m.) darbo neturėjo 45,3 tūkst. jaunuolių (15- 24 m. amžiaus). Statistikos departamento duomenimis, jaunimo nedarbo lygis siekė 32,9 procento. Jaunimo (18 – 24 m.), kuris nei mokosi, nei dirba kaime yra santykinai dvigubai daugiau nei mieste, t.y. 9,3 proc.“, nelinksmos statistikos duomenis surinko mokslininkas.
Taigi, vilčių teikia 2014-2020 metų ES prioritetu paskelbtas socialinis verslas ir tam reikia pasirengti. Rokiškio r. VVG, pasisėmusi žinių, įvairesnės patirties, duomenų, planuoja rudenio susirinkimą-konferenciją paskirti socialinio verslo temai.
Pagrindiniai konferencijos pranešimai
 |
 |
|
Kolegų surengtoje konferencijoje (iš kairės Kazliškio
bendruomenės pirmininkė Daiva Čiučelienė ir Laibgalių
bendruomenės pirmininkė Vanda Cicika.
Audronės Baltuškaitės foto
|
Važgirio muzikos klubo nariai į šokį įtraukė
konferencijos dalyvius.
Audronės Baltuškaitės foto
|
|
