| Socialinis verslas, 2012 |
 |
 |
Lapkričio 13-15 dienomis Trakuose kaimo plėtros dalyviai rinkosi aptarti socialinio verslo plėtros idėjos Lietuvoje. Tarptautinę konferenciją „Socialinis verslas – naujos galimybės kaimui“ rengė VVG tinklas ir LEADER centras, iš dalies finansavo Lietuvos kaimo tinkas. Konferencijoje dalyvavo Rokiškio rajono vietos veiklos grupės delegacija – valdybos nariai Laura Viduolytė-Pupelienė, Albinas Urbonas, Vilmantas Raupys, pirmininkė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė. Socialinio verslumo tema, tokia populiari Vakarų Europos šalyse (socialinės ekonomikos sektoriuje Europos Sąjungoje veikia apie 2 mln. įmonių) , Lietuvoje vis dar tebėra embriono būsenoje. Ūkio ministerijos atstovas Rokas Pečiulaitis sutiko, kad kol kas tik „kristalizuojamos idėjos“ tokių galimybių vystymui. Kas tai – socialinis verslas. Jo siūlomas apibrėžimas būtų – tai gebėjimas kurti novatoriškus sprendimus socialinių problemų sprendimui ir mobilizuoti idėjas, informaciją, resursus ir socialines struktūras nuosaikiems socialiniams pokyčiams įgyvendinti. Soc.verslas užima tuos problemų sektorius, kurių tradicinis verslas spręsti negali. Soc. verslo startas finansuojamas per paramos programas, o jo veiklos terpė socialinių problemų sprendimas, ne tik per darbuotojus, bet ir sutelkiant savanorius. Užsienyje soc. verslo veiklos išlaidas sudaro maždaug 50 proc. subsidijos ir 50 proc. reinvestuojamas pelnas.
Europos LEADER kaimo plėtros asociacijos atstovė Kristen Birken (iš Danijos) taip pat pažymėjo, kad svarbiausia soc. verslo sąlyga, skirianti jį nuo tradicinio - generuoti pelną, kuris gerintų visuomenės gyvenimą. „Tai tvarus dalykas – gerai ir verslininkui, ir bendruomenei“ , - pabrėžė pranešėja. Ryšys tarp LEADER ir socialinio verslo? „Tai naujos galimybės LEADER“, -sakė K.Birken ir pabrėžė svarbiausią šiandieninį uždavinį – ugdyti bendruomenių potencialą. Anot Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialogijos katedros vedėjo profesoriaus Arūno Poviliūno, “Europą apėmė socialinės ekonomikos idėja, kuriama socialinės ideologijos Europa, kalbama apie socialines investicijas“. Tai neišvengiamai ateina pas mus ir esminis šiandieninių bendruomenių tikslas turėtų būti tikėti ir pasakyti, kad „mes esame, kad mes esame jėga ir norime dalyvauti sprendžiant mūsų gyvenimą“. Kauno Alensandro Stulginskio universiteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos instituto direktorė profesorė Vilma Atkočiūnienė pasiūlė gėrybės sąvoką, skiriančią tradicinį ir socialinį verslą. Anot profesorės, tradicinis verslas kuria prekines gėrybes, socialinins neprekines. Konferencijos dalyvai patvirtino deklaraciją „Dėl socialinio verslo stiprinimo Lietuvoje“. Konferencijos dalyviai kreipiasi į įvairias valstybės institucijas ir siūlo pripažinti socialinio verslo unikalų vaidmenį; sukurti kaimo bendruomeninėms organizacijoms ir kitoms NVO palankią tvarką, reglamentuojančią jų įsitraukimą į ekonominę veiklą socialiniu požiūriu reikšmingose verslo nišose, parengti nacionalinę kaimo bendruomenių ir kitų NVO verslo plėtros inicijavimo ir palaikymo programą, suteikti prioritetą naujuoju programavimo laikotarpiu kaimo intergruotam augimui ir kita. Deklaracijos projektas čia. Paskutinę konferencijos dieną dalyviai buvo pakviesti aplankyti bene vienintelės Lietuvos įmonės, panašėjančios į soc. verslo įmonės analogą, Maisto banko. Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė Konferencijos akimirkos. Raimondos Stankevičiūtės-Vilimienės, Lauros Viduolytės-Pupelienės, Vilmanto Raupio nuotr.
Prieš plenarinį posėdį...
„Maisto banko“ sandėlyje ruošiama parama.
.
|
