| Kaimo parlamentas III |
 |
 |
2014 m. balandžio 11 d. Aleksandro Stulginskio universitete III rūmuose vyko Pirmasis Lietuvos kaimo parlamentas, organizuotas Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos kartu su Vietos veiklos grupių tinklu bei Aleksandro Stulginskio universitetu. Į Pirmąjį Lietuvos kaimo parlamentą, kurio tiklsas - sutelkti Lietuvos kaimo balsą ir apsispręsti, kur link Lietuvos kaimas turi eiti, koks jis turi būti ir priimti rezoliuciją,ÂÂ susirinko daugiau nei 100 žmonių - bendruomenių ir VVG, nacioanlinės ir vietos valdžios atstovų, kitų aktyvistų. Konferencija prasidėjo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iš anksto įrašytu pasveikinimu, kuriame ji pasidžiaugė iniciatyva susiburti ir dėti pastangas pakeisti esamą situaciją kaime. Pirmoje, oficialiojoje dalyje Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė daktarė Rasa Melnikienė skaitė pranešimą "Lietuvos kaimas. Koks jis?" Pranešime R. Melnikienė pastebėjo, kad nors statistiškai kaimo gyventojų išsilavinimas didėja, bet jauni žmonės beveik negrįžta į kaimiškąsias vietoves. Kaip priežastinį ryšį ji įvardijo ir kaimo verslų įvairovės trūkumą. Nors nuo 2007 metų jaunimo nedarbas ypač padidėjęs, bet R. Melnikienė pasidžiaugė, kad kaime įmonės bankrutuoja daug rečiau. Vis dėl to didžiausią įtaką nedarbui daro žemės ir kitų ūkio šakų modernizacija. Goran Šoster, Partnerystės kaimiškoje teritorijoje (PRAPARE) vadovas pristatė Europos Sąjungos narėse veikiančius kaimo parlamentus pranešime "Europos kaimo judėjimai - varomoji kaimiškosios Europos jėga". G. Šostes pabrėžė, kad ES institucijose, visose sferose svarbus sprendimų priėmimo variklis - lobizmas. PREPARE - tai tinklas organizacijų, kurios stengiasi sukurti tiltus tarp valdžios ir žmonių. Kaimo parlamentas - viena iš tokių įtakų, kuri suteikia prioritetą žmonėms su vizija ir balsas, kuris ragina kartu išspręsti savo problemas. Kaip įtakingo, įtaką valdžios sprendimams darančio kaimo parlamento pavyzdį G. Šoster pateikė Švediją. Čia kas 2 metus į tokį susibūrimą susirenka per 1000 narių, kurie įvairiomis rezoliucijomis ir konkrečiais pasiūlymais padeda formuoti kaimo strategiją. Programos LEADER ir Žemdirbių mokymo metodikos centro direktorė Lina Gumbrevičienė apžvelgė "Bendruomeniį indėlį, įgyvendinant kaimo plėtros programą 2007-2013 m. laikotarpiu". Pagrindiniai pranešimo skaičiai sako, kad jau dabar, dar nesibaigus strategijų pinigams, yra priimtos 3518 vietos projektų paraiškų už 344 mln. Lt. Jau įgyvendinta 1495 projektai. Sukurti 144 nauji verslai, ir įkurtos 205 naujos darbo vietos. Pateikti 156 jaunimo projektai, suremontuoti 583 bendruomenių centrai. 54 proc. visos paramos sumos teko kaimo bendruomenėms, 21 proc. - kitoms VšĮ. 69 proc. lėšų panaudoti infrastruktūriniams projektams įgyvendinti. Pranešime "Kaimo bendruomenių organizacija - socialinių paslaugų teikėja" Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės pavaduotoja Reda Kneizevičienė apžvelgė dabartinę socialinių paslaugų teikimo situaciją kaime. Socialines paslaugas teikia 21 proc. apklaustų bendruomenių. 89 proc, tai daro nemokamai. Pagrindiniai tokių paslaugų gavėjai - senyvi žmonės, neįgalieji, probleminės ir daugiavaikės šeimos. Pasak R. Kneizevičienės, pagrindinės priežastys, kodėl bendruomenės neteikia minėtų paslaugų - tai informacijos, konsultantų, pasitikėjimo pačia bendruomene trūkumas. "Iššūkiai Lietuvos kaimo vystymuisi darnumo link" pranešimo autorė Aleksandro Stulginskio universiteto prof. dr. Vladė Vitulskienė apžvelgė darnaus vystymosi tendencijas kaimo vietovėse. Ji teigė, kad darnus vystymasis turi patenkinti dabartinio laikmečio poreikius, nesukeldamas pavojaus būsimoms kartos. Darnaus vystymosi ašis - ekonominis augimas, socialinė pažanga ir aplinkos apsauga. Tokį darnumą gali užtikrinti gyvybingos bendruomenės, skurdo ir socialinės atskirties bei ekominės atskirties mažinimas. Po pirmosios dalies Kaimo parlamento dalyviai rinkosi į 5 darbo grupes: "Bendruomeniškumas ir nūdiena", "Jaunimas, kaip jį išlaikyti kaime?", "Leader metodas 2014-2020 m. Kaimo plėtros programoje", "Socialinės paslaugos kaime", ir "Verslas kaime - problemos ir perspektyvos". Apibendrinę darbo grupėse rezultatus, grupių vadovai į rezoliucijos tekstą pasiūlė įtraukti naujų, diskusijose gimusių svarių argumentų. Bendru sutarimu papildytas ir suredaguotas rezoliucijos tekstas suderinti bus išsiuntinėtas elektoriniu paštu visiems parlamento dalyviams. Patvirtinta rezoliucija bus pateikta valstybinėms institucijoms Mildos Ulevičienės foto
|
